Savi (ft. Slam Sounds)

Koks tas kelias nuo lopšinės iki kapo
laiko įkaitai lyg būtum saugomas gestapo
Etapais irkluojant savo varganą laivę
Kai savo noru nepakitę ir nieko nepakeitę

Pjudomi skalikų, bet įkasti kantrybės
Didybės, kur tu tik nulis už savo lygybės
Kur tos galybės kai sustato visus į rikiuotes
Žygiuotes, vingiuotes, niaurotikų lygiuotes

Išvien maskuotės, etatinės mazgotės
be smegenų ir mąstymo tik eilinės pakuotės
vargatos su lizingais, bet išmaniaisiais phone'ais
Minties daunai, bet to ir reikia šitai faunai

Ha, kur ta nepažabota sėkmė
kai gyvenimas, tai ahujelinus nahui kalė
Sakai pisai ją, greičiausiai ji pisa tave
kur tu prieš visus arba pats prieš patį save

Kur, kur išmokins tave misti badu
kai tavo menką galvą daužo per 100-ą bėdų
Ir tau nepadės tavo ašaros ir seilės
Primesk, kekšės irgi nori meilės

Ir aš noriu būt skaidrus ir aiškus
ir šitie tekstai tik atsakymai į mano laiškus
Paslėpt save nuo to kas tuščia ir nyku
kai lieku su savais, saviem - savu!

[Priedainis]
Ne, ne, ne, kai nebelieka nieko
Tik aš ir tu, mes kartu liekam savo vietoj
(Aaa) tarp iliuzijų ir paslėpto tikro
Kai liekam su savais neparsidavę dėl lito

[2]
Akys glosto kelią, koja nuolat ant gazo
poxui posūkiai, mirtis nereikalauja paso
Laikas tyliai išprašo arba nahui ištaško
ir taip kiekvieną žmogų iki paskutinio taško

Parūkom ir mąstom, vėl parūkom ir mąstom
klaustukų begalybėj save ginam ir spardom
Namai - katakombos, sugeneruotos bombos
kur net stipriausiems palaipsniui išsilaksto plombos

Bedvasiai kūnai, koja kojon ir pėsti
Kur tave išmokinę vogti, išmokins slėpti
Bandyk apžiot tai, ko neaprašo pjesė
bet tai ne pasaka, o tu nesupista princesė

Dvasinė spraga ar prikimšta šūdo galva
kai kūnas tik bala iš sielos telieka vaga
Saugok kas šalia ir nepalik jų už tavęs
kai lieki su savim savu ir anapus savęs!

[Priedainis]
Ne, ne, ne, kai nebelieka nieko
Tik aš ir tu, mes kartu liekam savo vietoj
(Aaa) tarp iliuzijų ir paslėpto tikro
Kai liekam su savais neparsidavę dėl lito