Lilas ir Innomine - Išgama

Bet aš tik išgama užstrigęs vakar dienoj,
Sukūrei, po menkysta, dalelėj kiekvienoj
Atskiroj planetoj trūksta paviršiaus,
Ir laikas stengiasi, kad nepamirščiau.
Atiduočiau daug dėl šito gliuko,
Kad atrandu tave iš naujo pozoj šuniuko
Viešbut, nepažįstamam mieste,
Užsakyčiau šampano pigaus ir dvi taures,
Tu nesakytum nieko, o aš ir neklausyčiau,
Aš kurčias prie tavęs, taip išėjo mum netyčia
Susitiksim kaip kada tik telefoniniais laidais,
Kai nespėsim paskui miestą eiti, krisim naujais veidais,
Ir tu ne kitokia nei jie,
Atsitiktinis įprotis iš ties,
Ir tu juk tokia pat kaip jie,
Tiktai išgama, ta tik išgama iš ties.

Kaip gera negirdėt tavęs,
Kaip gera negirdėt tavęs,
Negirdėt, nematyt, neužjaust, neklausyt, nekentėt,
Gera negalvot tavęs. (2x)

Mažiau plepus, be pelenų balkone,
Aš nuogas iki pus, visai ne pa fasonu,
Namai tvarkingi, be alaus buteliukų,
Kad nesijaustum svečiuos ir vaikščiotum, be liemenuko,
Aš pakabinsiu nuotraukas plane pirmam,
Juk tau reik to melo ir tas patinka man
Pabėgtum, jei tik privažiuotu kas Cayanu
Neprivažiuos tu ir su kurpaitėm ne pelenė,
Ir ne ant kelių tu gražiausia,
Nežinau, kas tau melavo, bet melavo iki skausmo
Improvizuojam, kaip vokalistai džiazo
Apgirtusiom akim priesiekėm neatleisti gazo,
Man taip patiko vaidint laimingą,
Aš aktorius nehujovas, tiek pat kiek ypatinga tu,
Apačioj taksi pusė penkių,
Ir vėl ieškosi apatinių, ant mano grindų

Kaip gera negirdėt tavęs,
Kaip gera negirdėt tavęs,
Negirdėt, nematyt, neužjaust, neklausyt, nekentėt,
Gera negalvot tavęs. (2x)