Aguona

Jie belaisviai tarp savo, tarp savo akių, 
Drugeliai, skrendantys link debesų.
Tamsuolis, kertantis jiems gėles – tai aš.

Atsitraukimui nėra, nėra kelių, 
Nutrūkę laidai išorinių ryšių, 
Mašinistui galutinė stotis – tu.

Pasigailėkit visų gyvų padarų, 
Tamsuolis irgi gali būti žmogum. 
Atleiskit, jei per daug banalu. 

Paukščiai pavasarį negrįš į lizdus, 
Nuotaka paliko savo namus, 
Jie tupi dviese kažkur tarp šakų.

O aš jiems kelyje tiesiog žydėsiu aguona.

Jie belaisviai tarp savo, tarp savo akių, 
Drugeliai, skrendantys link debesų.
Tamsuolis, kertantis jiems gėles – tai aš.